Kanados rašytojo Alistairo MacLeodo (1936-2014) romanas „Menka bėda, jeigu...“ apdovanotas daugeliu svarbių premijų, pelniusių jam tarptautinį pripažinimą: tai Tarptautinė IMPAC Dublino literatūros premija, Trillium premija, Atlanto Kanados visų laikų geriausios knygos įvertinimas, dvi Kanados knygų prekybininkų asociacijos premijos - geriausiam Kanados metų autoriui, už geriausią metų knygą. A. MacLeodas yra išleidęs ir keletą meistriškų apsakymų rinkinių.
Aleksandras Makdonaldas lanko brolį Kelumą, ir vyniojasi poros šimtmečių šeimos saga. Giminės klano nariai gerbia didįjį prosenį Calum Ruadhą, 1779 m. atplaukusį iš Škotijos; jie kalbasi apie protėvius senąja geilų kalba, dainuoja jų dainas. Ištikimybę giminės kraujui, senųjų pasakojimų trauką tebejaučia ir jauniausi palikuonys. Kaip kraujo ryšiai reiškiasi ir gerais, ir ydingais pavidalais, taip ir pasakojimas prisodrintas gyvenimo džiaugsmo ir liūdesio, šiltų santykių su artimiaisiais ir atjautos tiems, kam nepasisekė gyvenime.
Romanas „Menka bėda, jeigu...“ siekia ir tolimą Škotijos istoriją. Kūrinio pavadinime - frazė iš britų generolo Džeimso Vulfo, nemėgusio škotų, bet išnaudojusio jų drąsą mūšiuose, laiško 1759 m.: "Jie ištvermingi, bebaimiai, pripratę prie šiurkštaus krašto, ir menka bėda, jeigu jie žus."