Žymaus ukrainiečių kilmės sovietų pedagogo ir rašytojo Antono Makarenkos (1888-1939) antroji knyga apie benamių vaikų namų kolonijos gyvenimą trečiojo dešimtmečio pradžioje, žymia dalimi autobiografinė.
Antonas Makarenko rašė: „Vėliavose ant bokštų aš... norėjau pavaizduoti tą nuostabų kolektyvą, kuriame man pasisekė dirbti, pavaizduoti jo vidinę dinamiką, likimą, aplinką. “ Būtent kolektyvas tuomet suteikė „nepilnamečiui nusikaltėliui“ galimybę vėl pasijusti geru, vertingu žmogumi, įgyti išsilavinimą, įgyti profesiją. Svarbiausia čia buvo auklėtojo figūra, jo sugebėjimas sukurti tinkamą nuotaiką pasimetusių ir „sugedusių“ vaikų būryje''.
Ši istorija prasideda atsitiktiniu kelių benamių vaikų susitikimu.
Vania Galčenka yra batų valytojas, jam dvylika metų, jo tėvai žuvo per karą. Dirbdamas gatvėje Vania susipažįsta su Igoriu Černogorskiu. Igoris yra išsilavinęs ir protingas šešiolikos metų jaunuolis iš profesoriškos šeimos, pabėgęs iš namų, besiverčiantis sukčiavimu. Igoris ir Vania ateina į parką kartu pavalgyti, ir atsisėda ant suoliuko su Vandą Stadnickają, kliento laukiančia penkiolikmete prostitute. Vanda yra labai graži mergina, tačiau jos gyvenime jau yra buvę skaudžių nesėkmių. Jos šviesūs plaukai, matyt, ilgą laiką nebuvo šukuoti ir plauti. Vanda už prostituciją gauna kapeikas, jai vos užtenka pinigų maistui. Griška Ryžikovas, Vandos suteneris, yra „niūrus, bjaurus vaikinas. Ant skruosto – bjauri gyjanti votis. Kepurės nėra, bet raudoni plaukai sušukuoti. Jis yra tipiškas vagis-profesionalas. Vaikinai susipažįsta. Igoris pasiūlo keliauti į pasakišką miestą Londoną. Nėra ko prarasti – visi sutinka. Jie važiuoja prekiniu traukiniu, stotelėse slepiasi nuo kontrolierių. Taip prasideda nuotykinga vaikų kelionė, atvedusi juos į Gegužės 1-osios auklėjamąją koloniją, į naują, šviesų gyvenimą.
Kieti viršeliai, 544 psl. Vertė K. Akelis ir A. Tiešis. Antras leidimas.