Kai saulė teka

"Einu prie Nemuno nuo kalno/ Per pirmo sniego liūdnus ruožus./Einu aš iš namų, kur kalba/Vien apie alkanus ir luošus/ Apie tabaką, samagoną,/Talonų ir kortelių būtį,/Eiles, sušaudymus, raudoną/ Gilioj nakty dangaus kamputį./ Einu, labiau už smilgos šiaudą/ Nuo vėjo linkdamas į priekį,/ Kodėl tų varnų neiššaudo?/ Baisiau, negu belaisviai, rėkia.../