Maorės daina

Meilė ir neapykanta, pasitikėjimas ir priešiškumas – ir dvi šeimos, likimo susietos nenutraukiamais ryšiais. Kura, Gvyneiros sūnaus Paulio ir jo žmonos maorės Maramos dukra, yra Kivordo fermos paveldėtoja. Tačiau pasakiško grožio ir balso merginai avininkystė visai ne prie širdies. Ji trokšta tik vieno: tapti garsia dainininke. O štai Eleinė, Rubeno ir Floretės dukra, kaip ir jos senelė Gvyn, myli šunis ir arklius, svajoja apie gyvenimą avių fermoje. Likimas taip susiklosto, kad abi merginos įsimyli tą patį vyriškį – Viljamą Martiną, kuris iš Airijos atplaukė į Naująją Zelandiją ieškodamas nuotykių ir ketindamas šioje šalyje įsikurti. Eleinė ir Viljamas, atrodo, tuoj žengs prie altoriaus, tačiau vyru ir žmona tampa ne juodu... Visi veikėjai savaip ieško laimės blaškomi gyvenimo sūkurių. Pagyvenusios šeimose abi jaunos moterys galiausiai pradeda užsidirbti linksmindamos užeigų lankytojus, mokydamosi išgyventi iš to, ką pasirinko, susiduria su sunkumais ir nusivylimais, bet kartu atranda ir vidinę stiprybę, o vėliau meilę ir laimę naujose, netikėtose vietose. Rūsčios kolonijinio gyvenimo tikrovės išmėgintos Kura su Eleine subręsta kaip dvasingos moterys, suprantančios, kad didžiausių išbandymų – ir laimę – suteikia meilė, draugystė ir šeima.