Maras

Romano siužetas nukelia į 194...metus, nedidelį Alžyro miestą Oraną, kurį netikėtai užklumpa maras, suteikdamas tekstui dramatiškas istorinių įvykių interpretacijas. Nors miesto prefektas ir nenoriai leidžiasi įtikinamas, jog bėda esti rimtesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, visgi jis galiausiai sutinka negandą pavadinti „maru“, jei ne dėl keletos aktyvių veikėjų, tai dėl kasdien augančio aukų skaičiaus. Čia ir ima ryškėti keletas svarbiausių romano asmenybių, kaip miesto daktaras Bernaras Rijė; prieš pat marą į miestą ieškoti ramybės atvykęs Žanas Taru, beje, tapęs artimu bičiuliu daktarui Rijė; per atsitiktinumą mieste užsilikęs žurnalistas Raimonas Ramberas; smulkus Orano merijos valdininkėlis Granas; svarbią reikšmę turintis kunigas Panlu. Šie ir dar nemažai kitų veikėjų kuria tas bendras A. Kamiu socialines ir politines pažiūras, kurios užklupo jį ir visą Europą. Manau, neverta pasakoti viso romano siužeto: tebūnie paliktas kiekvieno skaitytojo individualiems interpretavimo gebėjimams, nes, apimant visą kūrinį, pradedant metaforišku Orano miesto peizažu ir baigiant gilia bei baugia maro bacilos metonimija, galima susidaryti įstabų, subtilų ir svarbiausia – tikrą, A. Kamiu sukurtą, socialinį, ekoniminį, politinį, religinį Europos paveikslą ir to paveikslo vyksmą.