Romanas prasideda 1980-tųjų vasarą ir pasakoja apie jaunuolio, bohemos atstovo, save laikančio “paskutiniu romantiku”, gyvenimą iki šių dienų. Nesibaigiančios kelionės per Kopenhagos, o vėliau – ir Kairo, kur spontaniškai išvyksta herojai, barus; amfetaminas ir hašišas, be kurio neapsieina naujieji “romantikai”, menininkų, marginalų, keisčiausių įvairiataučių ir įvairialyčių personažų maišalynė, merginos, pasiruošusios atsiduoti bet kuriam ryškesnio įvaizdžio “bohemos atstovui” – toks pasaulis, per kurį keliauja herojus. Neišvengiami narkotikų ir alkoholio sukelti “nušvitimai”, girtais balsais deklaruojamos “gyvenimo tiesos”, pseudoliteratūriniai ir filosofiniai svaičiojimai ir karštligiškas noras būti “aukščiau viso šito” – tokia herojaus kasdienybė. Tai pasaulis, kuriame muzika, literatūra, filosofija, narkotikai, seksas susipina į karščiu ir šėlsmu tvoskiantį kamuolį.
Nori to ar ne, smerki “bohemą” ar slapčia svajoji jai priklausyti – “Paskutinis romantikas” vis tiek tave įtrauks.