Lietinga diena, penkiolikmetė Andžela slysteli ir nukrenta nuo motociklo. Greitoji skuba į ligoninę. Į tą pačią, kurioje chirurgu dirba merginos tėvas. Timotiejus – tėvas, kuriam lieka tik laukimas. Tas laukimas priverčia visų gerbiamą chirurgą ir švelnų puikios žurnalistės vyrą atskleisti teisybę. Tarsi tikra mūsų šiltų ir patogių gyvenimų tiesa gali atsiskleisti tik skausme...
Jis kalba savo dukrai, kalba sau. Atskleidžia siaubingą paslaptį, kuri staiga atgyja primindama aplinkybes, kvapus, klyksmus. Vėl sugrįžta karšta vasara, skurdus miesto pakraštys, paklusni ir nusivylusi moteris neįprastu vardu Italija. Tai apdairaus ir sterilaus mediko egzistavimo vidinė pasala. Timotiejus papasakoja dukrai savo gyvenimą, savo aistrą, nubloškusią jį link savęs paties, tokio beginklio ir koktaus. Viename krante – reali operacija, instrumentai, narkozė, kitame – nematomas skalpelis, pjaunantis gyvą prisiminimų kūną ir užliejantis jį krauju...
Žodis nejudėk romane virsta vaizdu ir atskleidžia daugelio meilės istorijų istoriją...