Dvasių virtuvė

Netekus tėvų, Aspergerio sindromą turinčios Džinės sielvartą pakeičia netikėtas atradimas – ji gali iškviesti mirusių artimųjų dvasias gamindama pagal jų pačių rašytus receptus. Senelės perspėjimas „Neleisk jai“ ir paslaptingas laiškas, kuriame merginos tėvas prašo jos motinos atleidimo, sukelia Džinei daugybę klausimų: ko ji turinti saugotis, kas vyko tarp jos tėvų ir kaip susitaikyti su tais, kurių jau niekad nebeišvysi. Receptas po recepto – ir visi atsakymai Džinės rankose.

„Sielvartas nebūna didesnis ar mažesnis. Jie visi siaubingi. Jie visi žlugdo. Turi rasti būdą, kaip susidoroti su savuoju.“

Džinė dažnai vadinama keista: norėdama ramybės, ji slepiasi spintoje; sutrikdyta nemalonių pastabų, įsivaizduoja skrudinamą svogūną, skleidžiantį švelnų saldumą; žmonių balsai jai primena maisto produktus – aplink girdėti gausybė apelsinų rūgštumo, kavos tirštumo ir juodojo šokolado kartumo garsų..

Netekusi tėvų, mergina susiduria su dar daugiau iššūkių, kai sielvartą pakeičia netikėtas atradimas – ji gali iškviesti mirusių artimųjų dvasias gamindama pagal jų pačių rašytus receptus. Ne tik iškviestų dvasių atskleistos šeimos paslaptys, bet ir gyvieji kelią dar didesnę sumaištį jautrios merginos sieloje, tačiau Džine išlieka tvirta: „Kad ir kaip keistai klostytųsi, vis tiek tai yra mano gyvenimas. Ir aš jame. Kas ir kas nutiktų, aš rasiu būdą, kaip išsiversti. Viliuosi, be niekieno pagalbos. Nes kitos galimybės manęs nevilioja.“

Jautri, subtili, drąsi ir kartais komiška Džinės sielvarto istorija – apie kiekvieno iš mūsų pastangas priimti save tokius, kokius esame, ir siekį tapti dar geresnia