Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą
Kritikai ir skaitytojai bando įminti stulbinamo populiarumo visame pasaulyje sulaukusios Millennium trilogijos paslaptį. Vieni tvirtina, kad „kaltas“ įtaigus ir patraukiantis visuomenės autsaiderės Lisbetos personažas, kiti giria S. Larssoną už detektyvo žanro klišes peržengiantį, išradingą ir jaudinantį siužetą – gaivaus oro gūsį kriminalinių trilerių pasaulyje. Sutariama dėl vieno: tai brandus romanas brandžiam skaitytojui, kuriam neužtenka greito veiksmo ir lenktynių.
Peršautai savo tėvo ir palaidotai netikro brolio Lisbetai Salander mirti neleido neįtikėtina sėkmė ir laiku pasirodęs žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas. Lisbeta sveiksta ir laukia ligoninėje teismo už tris žmogžudystes, kurių nepadarė. Gretimoje palatoje kaukolės lūžius, padarytus Lisbetos kirvio, gydosi tėvas, buvęs sovietų šnipas. Lisbeta, įpratusi spręsti savo problemas pati ir ne visada teisiniais metodais, priversta pasikliauti landžiu draugu žurnalistu, kuriam teks atskleisti poros dešimtmečių senumo Švedijos slaptųjų tarnybų suokalbį ir išsiaiškinti, kodėl Salander yra tokia, kokia yra, kad įrodytų genialios kompiuterių įsilaužėlės nekaltumą.
Apie autorių
2004 m. miręs švedų žurnalistas Stiegas Larssonas galėjo tapti naujojo detektyvinio trilerio pranašu. Trečioji trilogijos apie Lisbetą Salander dalis „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“ tik įrodo išaugusį Stiego, kaip rašytojo, talentą ir verčia apgailestauti, kad ši knyga yra paskutinė, kurią jis spėjo pabaigti. Pagal visas tris Millennium dalis sukurti didelio atgarsio Europoje sulaukę kino filmai, Holivude kuriamas antrasis „Mergina su drakono tatuiruote“ pastatymas, o Stiego Larssono šedevrą, parduotą 30 milijonų egzempliorių tiražu, jau galima skaityti daugiau kaip 40 pasaulio kalbų.
