Mergina su perlo auskaru

Grėtė, šešiolikmetė iš neturtingos šeimos, pradeda dirbti kambarine garsaus olandų dailininko Jano Vermerio namuose. Svarbiausia jai tekusi užduotis – tvarkyti žymiojo tapytojo studiją, šiukštu nepaliekant jokių savo apsilankymo pėdsakų. Grėtė privalo suktis nieko nepajudindama nė per milimetrą, nes akyla meistro akis pastebėtų net menkiausią pokytį. Merginos santūrumas ir įžvalga ne tik padeda jai puikiai dorotis su savo darbu, bet ir patraukia tapytojo dėmesį. Ilgainiui Janas Vermeris vis labiau atskleidžia merginai dailininko pasaulį, kurio vis didesne dalimi tampa pati Grėtė – iš pradžių kaip pagalbininkė, o galiausiai – ir kaip modelis.

Tai subtilus ir intriguojantis pasakojimas apie kontrastingą neturtingųjų ir pasiturinčių menininkų pasaulį. XVII a. olandų aukso amžiaus dailininkas Janas Vermeris ir bene žymiausias jo paveikslas „Mergina su perlo auskaru“, nutapytas 1665 m., iki šiol išlieka mįslė: paslaptinga merginos išraiška ir neatskleista jos tapatybė kursto įvairias teorijas, o kai kurie šį kūrinį netgi prilygina Leonardo da Vinčio „Mona Lizai“. Rašytoja Tracy Chevalier, įkvėpta paslaptingojo paveikslo, audžia nepaprasto grožio pasakojimą apie tai, kaip galėjo gimti vienas garsiausių šedevrų per visą istoriją.