Šioje knygoje susirinko dalis pastarųjų trejų metų minčių, nuotaikų, apie viską, dažniausiai apie tai, ką praleidau ir ko nebelieka...
Poezija moka laukti. Ji priartėja, kai pajauti bučinio nuotolį, kai užplūsta vienatvės potvyniai, o vynas vienatvę skandina, kai taurė prisipildo akmenų...
O kai žodis tampa svarbesnis už kūno grožį, kai tyloje sugirgžda minčių skrynelė ir kai pajauti laiką, lyg cukraus plytelę arbatoje tirpstantį, tada apkabini mylimosios žodžius, bučinius, šilumą ir išgirsti širdį kažkokį tekstą kalant...

Laikas meilėje sutampa