Ir apysakoje „Placidas“, ir romane „Grūdzielius“ bandoma atsekti tautos kelią ir nuopuolio ženklus, – paini tarpusavio kova nulėmė pusę šimtmečio trukusią pralaimėjimų virtinę.
Veiksmas vyksta pietų Dzūkijoje, kur prasiveržia jotvingiškas etnosas, gilioji tautos prigimtis; vienas jų simbolių – archajiškas šokis, dzūkų pavadintas grūdzieliumi.
„Lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas Vaclovas Mikailionis prozos diptichu atskleidžia dvasinę tautos būseną, ištikus XX amžiaus karams bei okupacijoms. Autorių domina tai, kaip naujomis istorinėmis aplinkybėmis atsiskleidžia to krašto, kurį V. Krėvė vadino Dainava, žmonių pasaulėjauta. Iš metraščių paliudijimų, archeologų pasakojimų stengiamasi atkurti „jotvingiškąjį“ Pietų Lietuvos klodą. Nužudytos nėščios jotvingės kapas tampa talpiu šio krašto istorinės lemties simboliu. Jotvingių atminimas atgyja partizanų pasipriešinimo kovose, išdidžioje jaunimo laikysenoje, šėlstančio „grūdzieliaus“ ritmuose. Savitų spalvų romanui suteikia į kaimo buitį įsiterpiantys mitologijos reliktai. Taip prozininko mikroetninis tyrimas susisiekia su moksliniais lietuvių makroetnoso tyrinėjimais.“ – Kęstutis Nastopka