Išaiškėjus tiesai apie kraupius nusikaltimus prieš Moločnos nausėdijos moteris ir mergaites, aštuonios jos narės svarsto savo tolesnį likimą. Jų skriaudikai netrukus bus paleisti į laisvę, tad moterys per 48 valandas turi nuspręsti, ko imtis: nedaryti nieko, pasipriešinti ir kovoti arba palikti joms pažįstamą pasaulį ir pradėti naują gyvenimą kitur.
Slapta susibėgdamos daržinėje, moterys kalbasi, geria kavą, traukia viena kitą per dantį, juokiasi, verkia ir vertina ateities galimybes. Užuot kaltinusios užpuolikus ar gilinusios į savo jausmus, jos pasineria į egzistencines temas. O savo pokalbius, būdamos neraštingos, paprašo protokoluoti nausėdijos mokytoją Augustą Epą.
Pasitelkdama išmintį, ironiją ir kandų humorą, autorė ne tik praskleidžia uždangą į mitais apipintą menonitų bendruomenę, bet ir sukuria įtaigų pasakojimą apie moterų teisę pasirinkti savo likimą, apie žmogaus laisvę ir atsakomybę, kiekvieno mūsų prigimtyje tūnantį gėrio ir blogio pradą bei jų tarpusavio kovą.