Pernakt

Rudens naktis Tokijuje. Gaudžia rimstantis miestas. Jausmingas vidurnakčio džiazas... Pasiklydusios sielos kiaurą naktį braido gatvėmis,
rymo kavinėse, repetuoja rūsiuose, lankosi viešnamiuose ir giliai, labai giliai, miega... Nes „vidurnaktį laikas teka kitaip". Nes sąmonė tarsi
pritemusi. Bet ar tai, kas skendi tamsoje - ta pati spalvinga mūsų kasdienybė? Ar nakties monai, viliojantys jaukumu ir artumu - tikroji
realybė?

Pora komentarų-
'Sia knyga perskaiciau per nakti, ne veltui toks jos pavadinimas :) turbut diena skaityti butu buve visai kitaip, nes nakti labiau isigilinau i ta ramybe,knyga tiesiog uzbure ir suzavejo..(Laura)

Knyga, priverčianti trumpam sustoti, nešanti tokią ramybę. Atrodo trumpam atsijungi ir mėgaujiesi.. (Dove)