Mus pavogė. Nusikaltimų istorija

Liudmilos Petruševskajos „Mus pavogė. Nusikaltimų istorija" (2017) – romanas, turintis detektyvo bei „muilo operos" bruožų, tačiau iš tikrųjų – tai minėtų žanrų ironizavimas, meistriška parodija, priverčianti dar kartą atidžiai pažvelgti į vėlyvuosius sovietinius metus ir paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Romaną sudaro kelios dramatiškos istorijos, išplaukiančios viena iš kitos, išsiskiriančios, išsiplėtojančios ir vėl susitinkančios. Atokių Rusijos gyvenviečių nykumas, Maskvos studentijos ar meninės bohemos gyvenimo būdas, „aukšto rango" diplomatų žeminančios pastangos išsilaikyti „elite" – visa tai balansuoja ties absurdo riba, įgyja grotesko didybę. Romane itin ryškūs moterų charakteriai – su meile ir simpatija žvelgiama į intelektualią filologę Aliną, dailininkų pensininkų lyderę Stirną, iš prastuomenės kilusią valytoją Galiną. Jos kaip moka, taip kaunasi – dėl savęs ir dėl kitų, labiausiai – dėl dviejų Seriožų. Šie du berniukai vienodais vardais ir pavardėmis, gimę vieną tų pačių metų dieną – tartum šios toks saulės blyksnis nesmagioje, tuštybe ir gobšumu persmelktoje blogio karalystėje, tartum patvirtinimas: prasideda kitas ir kitoks gyvenimas.