Kartieji migdolai

Tekstas ant knygos nugarėlės ir bibliografinis aprašymas – pirminė informacija skaitytojui. „Antroji poezijos knyga (autorius žinomas kaip vertėjas, žurnalistas). Jauno žmogaus patirtys, meilė, kelionės po Europą įaudžiamos į egzotišką ir temperamentingą pietiečių kultūros kontekstą…“ Daugmaž aišku. O ką galima pasakyti žvelgiant į „Karčiųjų migdolų“ viršelį? Knygos nugarėlėje surinktas eilėraštis „Laiškas Pinokiui“ – autoriaus įsirašymas į teksto erdvę: „Audriau, mielas Audriau. / Manau, jau supratai. Ak, specialistas. O kiek energijos“. Akivaizdus išorinis ironiškas santykis su tuo, ką rasime knygoje. Poetas – lyg klaidžiojantis Odisėjas, apsvaigintas Kirkės kerų: galios kurti, kuri įgauna užrašyto teksto išraišką. Kad ši knyga – ne tiek apie „jauno žmogaus patirtis“, kaip teigia cituotasis bibliografinis aprašas, kiek apie rašymo patirtis, aiškiai liudija ir skyrių pavadinimai: „Autobiologija“, „Eilių romanas“ ir „Parašyta Hilariono“. Visi jie rodo pirmiausia į kūrybinę plotmę, o ne į gyvenimo tikrovę.