Naktis Lisabonoje

Erich Maria Remarque (Erichas Marija Remarkas; 1898–1970) – vienas žymiausių ir populiariausių XX a. vokiečių rašytojų. Akylas savo epochos stebėtojas, netarnavęs jokiai ideologijai, humanistas, laikęsis nuošalyje, spalvinga ir charizmatinė asmenybė. Keturiolikos romanų, kelių apsakymų, esė rinkinių ir pjesės autorius. E. M. Remarque‘o kūriniai leidžiami milijoniniais tiražais visomis pasaulio kalbomis, pagal juos kuriami kino filmai.

Rašytojas gimė Osnabriuke (Žemutinė Saksonija), aštuoniolikos metų savanoriu išėjo į karą, kelis kartus buvo sunkiai sužeistas. Po Pirmojo pasaulinio karo dirbo bibliotekininku, mokytoju, žurnalistu, redaktoriumi. E. M. Remarque‘ą persekiojo naciai. 1933 m. jie uždraudė ir viešai degino jo knygas. Bėgdamas nuo persekiojimų, rašytojas 1932 m. emigravo iš Vokietijos, gyveno JAV ir Šveicarijoje.

1942-ieji. Lisabona. Naktis. Težo upės krantinėje vokietis emigrantas nenuleidžia akių nuo laivo, kuris ryt plauks į pažadėtąją žemę – Ameriką. Tai paskutinis laivas, bet vyriškis neturi nei vizos, nei pinigų. Netikėtai jį užkalbina nepažįstamas žmogus ir pasiūlo padovanosiąs bilietus, jei juodu kartu praleis šią naktį, o jis galės papasakoti savo istoriją, kuri prasidėjo 1933 metais Osnabriuke ir pasibaigs čia, Lisabonoje, paskutinėje Europos emigrantų priebėgoje...

„Naktis Lisabonoje“ (1962) – vienas tikroviškiausių ir labiausiai jaudinančių E. M. Remarque‘o kūrinių, talentingai, jautriai papasakota meilės ir lemties istorija.