Šiame drąsiame, įmantriame kūrinyje religija ir filosofija susipina su žmogiškosiomis aistromis. Bemaž neįtikima gnostiko, kuproto nykštuko Pepės, istorija nukelia į Renesanso epochą. Gimęs ir užaugęs vargingame lūšnyne, linksminęs žiūrovus išsigimėlių cirke, romano pagrindinis veikėjas galiausiai tampa popiežiaus Leono X dešiniąja ranka.
Pepė vedžioja skaitytoją po XV–XVI a. sandūros Italiją ir pažindina su gilų įspaudą pasaulio istorijoje palikusiais menininkais, dvasininkais ir kitais žymiais veikėjais. Tačiau Renesansas čia ne visai toks, kokį įsivaizduojame: jis žiaurus, purvinas ir beprotiškas. Tai inkvizicijos klestėjimo, prekybos indulgencijomis ir Bažnyčios skilimo laikotarpis. Negana to, D. Madsenas talentingai – bus manančių, kad net šventvagiškai – į dogmų suvaržytą Dievo tarnų gyvenimą įpina vulgarumo, sekso scenų ir, be abejo, meilės.