...Apie meilę kalbėti visada ir lengva, ir sunku. Meilės istorijų gausu spalvotuose žurnaluose, gyvenimo būdo laidose. Knyga skirta mirusiai žmonai. Knygos pasakotojo žmona, pabaigoje mirštanti nuo vėžio, yra svarbiausia veikėja. Pasakotojui „prisiminimų skeveldros lyg karščiausios žiežirbos nudegina krūtinę“, jo dabartis – nyki tamsa. Supranti, jog tai kenčiančio vyro mėginimas įamžinti (?) mirusios žmonos atminimą, sukurti paminklą (?). Nors pradžioje puikuojasi užrašas, kad tai – romanas, tačiau iš tiesų galime rasti visko – padavimų-vizijų apie Neringą, miniatiūrų, meilės laiškų, novelių, prisiminimų apie M. K. Čiurlionį, netgi dramos kūrinį primenančių intarpų.