1978 metai, karščiausia XX amžiaus vasara. Pietų Italija, kaimas, penki namai, pasiklydę kviečių laukuose. Žaidžiantys vaikai. Ir suaugusieji, tūnantys namie dieną, sąmokslaujantys naktį. Apleistame negyvenamame name devynmetis Mikelė susiduria su baisia paslaptimi, apie kurią niekam nedrįsta prasitarti. Jis privalo išnarplioti ją vienas, pasitelkęs savo dvasios išgales ir žmogiškumą.
Skaitytojas tampa dvigubos istorijos liudytoju: viena - Mikelės akimis, kita - tragedija, į kurią įsivėlę atkampaus kaimelio suaugusieji. Įspūdingo peizažo fone, akinamai dienos saulei kaitaliojantis su nakties tamsa, Ammaniti meistriškumo dėka susipina komedija, vaikų pasaulis, specifinė jų kalba, draugystės jėga, išdavystės drama. Sukrečiantis, sumaniai sukonstruotas romanas įtaigiai pasakoja nekaltybės praradimo istoriją, skausmingą susidūrimą su suaugusiųjų gyvenimo komplikacijomis ir kompromisais.