Vertėja

Vėlyvoji meilė neprilygsta pirmajai, bet ji ne mažiau graži. Viskam savo laikas ir vis kitokios spalvos. Kinai sako: pavasarį – orchidėjos, o rudenį – chrizantemos. Aušta. Amerikietė Alisa Manegan važiuoja dviračiu ištuštėjusio Pekino gatvėmis. Naktis ji leidžia prirūkytuose miesto baruose, kur taip geidžiami kinų vyrai lengvai perpranta jos troškimus. Į Kiniją Alisa atvyko bėgdama nuo savo pačios skausmo. Kaskart, šmurkštelėjusi iš viešbučio, ji tikisi susilieti su šiuo senovės ir neišvengiamų pokyčių persmelktu pasauliu. Ir amžiams išnykti... Viskas prasideda nuo vertėjos ieškančio archeologo telefono skambučio, o baigiasi svaigia kelione savęs link. Paklususi širdies balsui, Alisa leidžiasi į „Pekino žmogaus“ paieškas neištirtose Kinijos dykumose. Pavojingos ekspedicijos metu ji sutinka Liną Šijangą. Nuolat jausdami grėsmingą praeities alsavimą, Alisa ir Linas pamažu atranda vienas kitame paguodą ir jų gyvenimai ima keistis. Sudėtingas savęs ieškančios moters portretas egzotiškame, viename iš atokiausių Kinijos regionų fone... Į pasakojimą apie daugialypį tapatumą Mones sėkmingai įpina archeologijos istoriją, religijos filosofiją ir svetimoje kultūrinėje aplinkoje atsidūrusios pagrindinės veikėjos išgyvenimus... Knygoje atsiskleidžia įvairūs kinų kultūros atspalviai. Publishers Weekly Alisa Manegan – nepaprasta moteris: nekantri, protinga ir kraujuojančia širdimi... Romanas siautulingai neša skaitytoją slėpiningais Kinijos dabarties, praeities ir žmogiškosios meilės labirintais. The Washington Post Mones talentingai aprašo Kinijos kasdienybę ir įdomiai pasakoja šios šalies senovės istoriją.