Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal
Moderni antikinio Orfėjo mito interpretacija
Jauna pora pusryčiauja ką tik išsinuomotame bute. Jis klausosi radijo pranešimų apie politinius neramumus, ji iš lėto pakyla, pereina virtuvę ir ant kriauklės atsargiai padeda kavos puodelį. Puodelio prisilietimas prie metalinės kriauklės skardos jį tartum išbudina. Staiga jis suvokia nebegalįs ištverti mylimosios artumo.
Vos už sienos, gretimame bute, gyvena paslaptinga moteris Ana. Kartą ji pasibeldžia į jo duris. Tarp jų užsimezga keistas intymus ryšys. Nors jis Anos nemyli, tik šie jokių perspektyvų neturintys santykiai jam suteikia trumpų laimės akimirkų. Anksčiau jis manė, kad meilei užtenka vieno mylinčio ir vieno tam pritariančio, dabar supranta, kad jai nereikia nė vieno mylinčio, meilei užtenka jos pačios...
Šis romanas – tai moderni antikinio Orfėjo mito interpretacija, subtilus psichologinis pasakojimas, kuriame mūsų atpažįstamo dabarties laiko bei erdvės fragmentai pinasi su XX amžiaus dailės istorijos siužetais, jauno vyro ir vyresnės moters ryšys – su baugia karo nuojauta, nuodėmės troškimas – su atgaila, tikrovė – su prisiminimais ir fantazijomis.
Tomas Vaiseta debiutavo apsakymų rinkiniu „Paukščių miegas“ (2014). Knyga buvo įtraukta į Metų knygos rinkimų penketuką ir 2014 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
