Juodoji knyga

Šiame išgražintame „moderniame“ miesto centre, šioje vargingoje ir beviltiškoje šalyje Galipas pažino pasaulį.

Orhanas Pamukas (g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. Prieštaringai dėl savo įsitikinimų vertinamas gimtojoje šalyje, bet nuolat kuriantis rašytojas savo romanais pavergė viso pasaulio skaitytojus. 2006 m. už literatūrinę kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija.

Dažniausiai pagrindinis O. Pamuko romanų veikėjas yra jo gimtasis miestas Stambulas, kurio melancholiškos sielos nepaliaujamai ieško tiek rašytojas, tiek ir jo personažai. Orhanas Pamukas – nepaprastai talentingas pasakotojas, supinantis nepamirštamus, liūdnus, egzotiškus ir keistus vaizdus su savo paties atsiminimais, tarsi audinio skuteliai išnyrančiais iš rašytojo atminties.
Romanas „Juodoji knyga“ – žinoma, taip pat apie Stambulą – miestą-labirintą; jame paslaptingai dingsta teisininko Galipo žmona ir jos įbrolis, garsus žurnalistas, kurio straipsnius daugelį metų skaitė visas miestas. Galipas ima jų ieškoti – pamažu užimdamas svainio butą, mąstydamas jo tekstų žodžiais, gyvendamas jo gyvenimą, jis praranda patį save. Tačiau tai ne taip ir svarbu – klaidžiojant po Stambulą, miestą, kuriame atmintis įgauna kūną, įmanoma viskas. Meilės žodžiai, skirti nežinomoms mylimosioms, didingos istorijos prisiminimai ir paslaptingi ženklai, pėdsakai sniege ir mėnulio šviesa virš Bosforo vandenų...