Pasaulio literatūros istorija žino nedaug atvejų, kad rašytojas būtų pripažintas taip greitai, kaip Robertas Luisas Stivensonas.
Pirmąjį savo romaną "Lobių sala" jis parašė 1883 metais, būdamas trisdešimt trejų metų, prieš tai jau išbandęs inžinieriaus ir teisininko profesijas. Ši knyga kaip mat iškovojo jam vietą geriausių to laiko rašytojų gretose.
Pasisekimas lydėjo ir antrąjį jo romaną "Pagrobtasis", išspausdintą 1886 metais. Tais pačiais metais Stivensonas parašė apysaką "Keista daktaro Džekilio ir misterio Haldo istorija". Ji sukėlė tikrą sensaciją savo aštriu fantastiniu siužetu. Ne mažiau populiarūs buvo ir vėliau parašyti "Linksmieji vyrukai" (1887), "Juodoji strėlė" (1888) ir "Balantrės šeimininkas" (1889) - sukrečianti dviejų kerštaujančių brolių istorija.
Su kiekvienu romanu Stivensonas darėsi vis populiaresnis. Kur glūdi jo populiarumo priežastis? Stivensonas mokėjo suregzti įdomius, patrauklius siužetus.
Paskutinius savo gyvenimo metus Stivensonas praleido vienoje iš Samoa salyno salų. Čionai jis parašė ir "Katrioną" - "Pagrobtojo" tęsinį.