Paskutinis traukinys į Londoną

1936 metais penkiolikmetis Stefanas Noimanas, turtingos ir įtakingos žydų šeimos vyriausias sūnus, bando rašyti pjeses, kurių veiksmas vyksta gimtosios Vienos gatvėse ir paslaptinguose požemiuose. Naciai jam atrodo viso labo triukšmingi ir storžieviški išsišokėliai. Jo geriausia draugė ir bendražygė, žavioji Sofija Helena – ne žydaitė, bet pažangaus antinacistinio laikraščio redaktorės dukra. Nerūpestingas jų gyvenimas neatpažįstamai pasikeičia, kai Hitlerio kariuomenė aneksuoja Austriją.

Tačiau net šiuo baisiu metu gabiems jaunuoliams nusišypso viltis. Savo vaikų neturinti olandė Gertrūda Veismiuler rizikuodama gyvybe veža žydų ir persekiojamų dėl politinių pažiūrų krikščionių vaikus iš nacių okupuotų teritorijų į šalis, sutinkančias suteikti jiems prieglobstį. Ši misija tampa vis pavojingesnė, nes Europos šalys viena po kitos uždaro savo sienas pabėgėliams, kurių daugėja ir daugėja po Hitlerio įvykdyto anšliuso.

Teta Trudė, kaip ją vadina mažyliai, siekia išgelbėti kuo daugiau vaikų. Todėl, Didžiosios Britanijos vyriausybei priėmus sprendimą priglausti jaunuosius pabėgėlius iš Reicho, susitinka su žydų likimą sprendžiančiu oberšturmfiureriu Adolfu Eichmanu. Pradėjusi lenktynes su laiku, ji išruošia šimtus vaikų pavojingon kelionėn į laisvę