Nauja knyga apie žaliavalgystę, arba kodėl karvės - plėšrūnės

Šios knygos autoriui, sulaukusiam 30-ies, kaip ir daugeliui Sovietų Sąjungos žmonių, susiklostė standartinis valgiaraštis: pusryčiams – kiaušinienė ir sumuštiniai, pietūs iš trijų patiekalų ir soti vakarienė su buteliu alaus. Todėl jo 40-metis buvo apvainikuotas antsvoriu ir įspūdinga ligų puokšte. Tad štai jums „subalansuotos mitybos“ kaina, kai valgai maistą, kurio organizmas nepajėgia suvirškinti ir tinkamai pasisavinti.

Nesinorėjo sirgti, būti nutukusiam ir suglebusiam, todėl pradėta ieškoti žmogaus organizmui tinkamo, harmoningo maisto, ir tos paieškos buvo vaisingos!

Negana to, leidęsis į šią kelionę autorius atrado daug ką sau netikėta, kas susiję su sveika mityba. Antai paaiškėjo, kad karvės, tiesą sakant, yra plėšrūnės, liūtai – žolėdžiai, o žmogus bejėgis kovoti su nuodingu jo organizmui virtu maistu! Bet didžiausias atradimas buvo suvokus, kad žaliavalgystė anaiptol – ne dieta, o ideali mityba, tinkamiausia žmogaus virškinimo sandarai. Ji duoda žmogui laisvę: valgyk kiek nori ir būk sveikas bei pasitempęs.