Pavogtos valandos

Maklenano veido išraiška kaipmat pasikeitė pamačius vėjyje besiplaikstančius ugninius jos plaukus. Jai patiko jos plaukai – motinos plaukai, bet dėl jų ji buvo nuolat stebima, tapdavo prietarų objektu, o toks dėmesys merginai nebuvo malonus.

Romanas „Pavogtos valandos“ nukelia į 1929 metus Sent Kildoje – atokioje laukinėje Škotijos saloje. Gyvenimas čia skurdus ir reikalaujantis ištvermės. Tarp kitų salos moterų sukasi aštuoniolikmetė Mairė Makinon. Kaip vyriausioji dukra iš aštuonių vaikų šeimos, Mairė supranta, kad, norėdama palengvinti tėvo finansinę naštą, turės susirasti vyrą.

Lydima ilgamečio šeimos draugo Mairė išplaukia į gretimą salą, kurioje jos laukia pažintis su pasiturinčiu ūkininku Aleksandru Maklenanu. Trys naktys svetur pakreipia merginos gyvenimą netikėta vaga – ji stipriai pamilsta, deja, ne tą, kuriam prižada savo ranką...

Vyras, prie kurio linksta Mairės širdis, nelaisvas vesti, o ji – nebelaisva nesituokti. Įspūdinga uždraustos meilės istorija ir pritrenkiantys Škotijos salynų vaizdai – „Pavogtos valandos“ pratęsia šiuo metu rašomą penkių knygų seriją „Laukinė sala“ (lietuvių k. jau pasirodė pirmoji jos dalis „Paskutinė vasara“), pasakojančią apie lemtingus metus Sent Kildoje iki 1930 m. evakuacijos, kai iš salos buvo išgabenti paskutiniai 36 jos gyventojai.