Abrakadabra (2 dalys)
Pusiau fantastiniuose absurdiškuose vaizduose, skaitytojas atpažins kai ką iš ne taip senos tarybinės praeities. Apysakos veiksmas prasideda visuotinio pakilimo ir didžiai kokybiško penkiabriaunio dykinėjimo metais, dar menančio patį Grigą Griškaputrį ir jo šauniąją nomenklatūrą. Kaip tik tais laikais juoda viduramžių atplaiša ragana Šatrija (Cecilija Dulkinaitė) ryžtasi apsigyventi tarp šiandeininės Lietuvos žmonių ir "padalyvauti" tarybinio veikėjo Kefyrino Petručio persitvarkyme bei atsivertime į patriotiškai nusiteikusį tautos šulą.... Antroje knygoje spausdinama Trečia apysakos-pamfleto dalis. Joje skaitytojas stebi didžiai erškėčiuotus Kefyrino Petručio kelius ir šunkelius, kuriais Petrutis, žmonos Cilės-Šatrijos padedamas, bando prasibrauti į pertvarkos ir Atgimimo vedlkių gretą. Margoje tarpusavy besistumdančių partijų ir judėjimų, naujo tikėjimo ideologų, vadukų ir "asmenybių" minioje randame autoriaus užuominų ir neišvengiamų panašumų į prieš pora metų visų mūsų išgyventą "ikinepriklausomybinę" Lietuvos tikrovę.
