„Dvyniai” („Menechmai”, liet. 1947, 1989) yra situacijų komedija, pagrįsta antrininko buvimu. Tai pasakojimas apie brolius dvynius, kurių vienas, būdamas mažas, pradingo kelionėje.
Antrajam broliui, Sosiklui, pirmąjį atminti, buvo duotas ano vardas Menechmas. Tasai Menechmas antrasis, jau užaugęs, po ilgų ieškojimų atvyksta į vieną miestą, kuriame jam nuo pat pirmos dienos nutinka keisčiausių dalykų. Jį užkalbina kažkokia hetera, pasikviečia jaunuolį pietų ir po to atiduoda jam savo apsiaustą, prašydama nunešti siuvinėtojui pataisyti. Paskui jaunikaitis susitinka nepažįstamą matroną, kuri vadina jį savo begėdžiu vyru ir apvaginusi stveria iš jo apsiaustą, kuris esąs jos nuosavybė, o kai Menechmas antrasis tvirtina pirmąkart regįs tą moterį, jam pakviečiamas gydytojas, kad išgydytų jį nuo beprotybės. Jaunuoliui pavyksta pasprukti. Tuo tarpu keistų dalykų nutinka ir tikrajam Menechmui, pavogusiam savo pikčiurnos žmonos apsiaustą ir padovanojusiam jį heterai.