„Literatūros ir fotografinių koliažų „mixai“, perdirbto ir kartoninio popieriaus, dažų, spaudos, tapetų ir prakaito kvapo. Ir dar keletas daiktų iš personažų aplinkos. Rašytojo spausdinamoji mašinėlė, Martyno laikrodis, kėdė ir kilimai, detektyvo Stasio Jaunuolio „ploščius“ ir t.t., ir t.t.
Tai neišgalvoti personažai, tai neišgalvoti daiktai, neišgalvotos istorijos - tai laikas, kuriame mes blaškomės, nerandam vietos, išvažiuojam į „užsienius“ ieškoti laimės, išprotėjam, žudomės, pykstamės, rėkaujam, dirbam, geriam, šokam, dulkinamės, juokiamės ir mušamės. Turi būt stiprus, kad apsivalytum bent aplink save. Ne tik išoriškai, bet ir dvasiškai. „Mixai“ - tai istorijos apie silpnus. Čia nereikia ieškoti užslėptos prasmės ar konceptualaus kabliuko, tai labiau socialinė kasdienybė ir realybė. Ar teisinga, ar neteisinga? Tegul kiekvienas turi savo nuomonę, bet man norisi tikėti, kad dar yra bent kažkiek gerumo žmonėse.“
Rokas Pralgauskas.