Prarasto laiko beieškant. Sodoma ir Gomora

Sodoma ir Gomora – ketvirtasis Marcelio Prousto (1871 07 10, Paryžius – 1922 11 18, Paryžius) ciklo Prarasto laiko beieškant romanas.


„Romanas Sodoma ir Gomora – paskutinė knyga, pasirodžiusi rašytojui dar gyvam esant. Jos tekstas nebuvo visiškai paruoštas spaudai, todėl pirmajame romano leidime liko nemaža netikslumų, kurie buvo ištaisyti vėlesniuose leidimuose. Po rašytojo mirties jaunesnysis jo brolis Robert’as išleido tris paskutiniuosius ciklo romanus.

Romane Sodoma ir Gomora dvi pagrindinės siužetinės linijos – barono de Šarliuso meilės nuotykiai ir Marselio jausmai Albertinai. Pirmoji siejama su Sodoma, antroji su Gomora, ką paaiškina ir romano epigrafas, eilutė iš Alfredo de Vigny eilėraščio „Samsono pyktis“: „Moteris turės Gomorą, o vyras – Sodomą.“

Vertėja Galina Baužytė-Čepinskienė

„Svarbiausias įvykis – romanas Prarasto laiko beieškant. Nepaprastas subtilus rafinuotumas ir svaiginama gelmė. Fantastiškas stilius. Visas Freudas iki tikrojo Freudo atsiradimo. Milžiniška žodžių, metaforų ir būdvardžių rožė. Paskutinė katedra.“
Patrick Grainville, Lire, 1997 m.

Kn. taip pat: Marcelis Proustas ir jo paslaptingas jausmų pasaulis / Galina Baužytė-Čepinskienė, p. 387-391