Prie kelio. Tinė

Hermanas Bangas (1857-1912) - danų rašytojas, vienas žymiausių impresionizmo atstovų Europos literatūroje. Ciklui „Tylios būtybės“ priklausančiame romane „Prie kelio“ (1886) rašytojas vaizduoja daugiausia nežinomus, vienišus, nepripažintus, kenčiančius žmones – savo amžininkus. Jų gyvenimas yra savotiška tragikomedija, likimo jėgų žaismas, pasireiškiąs įvairiomis formomis, tačiau pagrindinis ir giliausias motyvas dažnai esti aistra, nenugalimas potraukis. Romano herojai tartum atlieka kiekvienas savo vaidmenį aistrų komedijoje. Primityvūs vyriškos giminės atstovai - stoties viršininkas Bajus, dvarininkas Kjeras, leitenantas Nilsenas - veikia ir kalba atvirai, neslėpdami savo interesų, au aiškiu vulgarumo atspalviu. Pagiežingos sesutės Ida ir Luisa Abel bet kuria kaina stengiasi susičiupti vyrą. Senstanti freken Jensen neįgyvendintus jausmus atiduoda savo šuniui. Kapelionas Andersenas ir Agnesė, nerasdami kelio į vienas kito širdį, slepiasi po ironijos priedanga. Šiame fone Katinkos ir Huso meilė atrodo gilesnė ir tyresnė už kitų, bet dėl nepalankių aplinkybių ji negali atsiskleisti, paskęsta rezignacijoje, tylioje kančioje. Romanas „Tinė“ (1889) – tai tragiška paprastos mergaitės istorija, autoriaus vaikystės prisiminimai, pavaizduoti impresionistiškai aprašomo Danijos-Prūsijos karo fone. Kaip ir pirmajame, taip ir šiame romane H.Bangas pasireiškia kaip tikras žmogaus kančios psichologas, ir čia aistra parodoma kaip pagrindinė skausmų ir nelaimių priežastis.