Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms
Alvydo Valentos poezija ryškiausiai atstovauja egzistencialistinei mūsų poezijos krypčiai. Jo pastarojo meto kūrybai būdingas susitelkimas ties antikos kūryniais, kuriuos jis laisvai interpretuoja, o iš kitos pusės - tarsi naujai pateikia šiuolaikiniam skaitytojui.
Naujojoje knygoje A. Valenta Homero epus perskaito postmodernaus XXI amžiaus žmogaus žvilgsniu, ieškodamas paralelių, pasikartojančių konfliktų, situacijų ir siužetinių linijų tarp „Iliadoje” ir „Odisėjoje” aprašytų įvykių ir dabarties. Kiekvienai „Iliados” ir „Odisėjos” giesmei pateikiamas autoriaus komentaras, nupiešiama žodinė jos iliustracija. Originaliai naudojama Europos istorinė, kultūrinė medžiaga: netikėti palyginimai, sugretinimai, vaizduotės šuoliai rinkinį daro originalų, išsiskiriantį bendrame šiuolaikinės poezijos fone. „Iliadoje” taip vaizdingai aprašyti mūšiai ir herojų žygdarbiai atsikartoja Austerlico, II Pasaulinio karo kovų laukuose, Hektoro atsisveikinimo scena gretinama su lietuvių liaudies karo dainomis, išjojančio į karą brolelio kalbinamu žirgu, leikančia laukti sesele. Patroklo laidotuvės - su Vulfstano aprašytomis pagoniškomis lietuvių laidotuvėmis.
