Prarasto laiko beieškant. Žydinčių merginų šešėlyje

Žydinčių merginų šešėlyje – antrasis Marcelio Prousto (1871–1922) Prarasto laiko beieškant ciklo romanas.
Tai įspūdinga moteriškumo ir vyriškumo, brandos studija, nuspalvinta pasakotojo Paryžiaus ir Normandijos pajūrio prisiminimų, o istorijos pamatas – jo santykis su močiute ir visa Svanų šeima. Šis romanų ciklo tekstas – neprilygstama įvairių meilės formų, laiko ir meno meditacija. Be to, būtent šioje dalyje suspindi Prousto – ir komiškojo rašytojo – talento briauna kuriant nuobodžiojo pono Norpua ar kerinčiojo Robero de Sen Lu portretus.

„Svarbiausias įvykis – romanas Prarasto laiko beieškant. Nepaprastas subtilus rafinuotumas ir svaiginama gelmė. Fantastiškas stilius. Visas Freudas iki tikrojo Freudo atsiradimo. Milžiniška žodžių, metaforų ir būdvardžių rožė. Paskutinė katedra.“
Patrick Grainville, Lire, 1997 m.