Knygoje vaizduojamas darbininkų klasės skurdas, socialinės paramos trūkumas, atšiaurios ir nemalonios gyvenimo ir darbo sąlygos bei daugelio darbuotojų beviltiškumas. Šie elementai kontrastuojami su giliai įsišaknijusia valdžioje esančių žmonių korupcija.
Jurgis Rudkus veda penkiolikmetę mylimąją Oną Lukošaitę džiugioje tradicinėje lietuviškoje vestuvių puotoje. Jie ir jų šeima neseniai emigravo į Čikagą dėl finansinių sunkumų Lietuvoje ( tuomet priklausė Rusijos imperijai ). Jie girdėjo, kad Amerika siūlo laisvę ir didesnius atlyginimus, ir atėjo siekti Amerikos svajonės .
Nepaisant to, kad prarado daug santaupų dėl kelionės į Čikagą, o paskui turėjo susimokėti už vestuves ir nepaisant nusivylimo atvykus į sausakimšą pensioną, Jurgis iš pradžių optimistiškai žiūri į savo perspektyvas Čikagoje. Jaunas ir stiprus jis tiki, kad yra apsaugotas nuo nelaimių, kurios ištiko kitus minioje. Jį greitai pasamdo mėsos pakavimo fabrikas; jis stebisi jo efektyvumu, net matydamas žiaurų elgesį su gyvūnais.