Ant arklio sėdėjo žmogus - abiejų siluetai buvo aiškiai matyti giedrame mėlyno dangaus fone. Arklys buvo gražaus stoto ir atrodė tartum iškaltas medalione. Žmogaus stoto tebuvo nuo balno iki pečių. Kas žemiau balno - sunku įžiūrėti, nors balnakilpės ir pentinai švysčiojo, vadinasi, buvo ir kojos. O virš pečių nebuvo nieko...