Trečiojoje savo knygoje rašytojas toliau sumaniai plėtoja literatūrinės miniatiūros žanrą. Jo kūriniai - gyvenimo dėlionės, paimtos iš kasdienio gyvenimo. Autorius stebina skaitytoją savo grakščia stilistika, meistriška žodžio žaisme, antūralumu. Skaitytojui suteikiama galimybė mėgautis kasdienybės akimirkomis, kurios išryškinamos netikėtomis asociacijomis, minčių vingiais.
Vientisą tikrovės paveikslą sukurti padeda ir rašytojo piešiniai, primenantys, kad P. Rakštikas - žodinės tapybos atstovas lietuvių literatūroje.