Ramo sūnėnas

„Ramo sūnėnas“ amžininkams buvo žinomas tik iš rankraščio nuorašų. Keistas šio kūrinio literatūrinis likimas. Gėtės išverstas, jis pirmiau buvo išspausdintas vokiškai. Prancūziškai išleistas 1821 m., išvertus iš vokiečių kalbos. Originalas, rašytas paties Didro ranka, rastas tik XIX a. pabaigoje.
Pagal žanrą tai dialogas satyra, perteikiantis filosofo pašnekesį su skurstančiu muzikantu, ieškančiu turtingųjų malonės ir išmaldos. Kartu dialogas yra ginčas apie moralę, etiką, muziką, meną. Satyrinio dialogo herojus – Žanas Fransua Ramo, garsiojo kompozitoriaus ir muzikos teoretiko Žano Filipo Ramo sūnėnas. 22-jų metų Žanas Fransua Ramo palieka tėvų namus, gyvena netikusiai, bando rašyti pjeses klavesinui, kuria operą, – bet nesėkmingai. Nesuranda nei geros pensijos, nei globėjo. Ramo sūnėno pažiūros artimos enciklopedistų priešams, todėl jo išjuokimas yra satyra prieš visus Didro bendraminčių priešus.
Ramo sūnėnas kūrinyje parodytas ištvirkęs, sukčius, akiplėša, cinikas. Pagal amžiaus paprotį svarbu tai, kad jis savo šlykštumo neslepia, tuo tikėdamasis pelnyti daugiau naudos.