- Šiandien pajutau, koks gyvenimas trumpas ir koks brangus! Jį reikia saugoti kaip gražiausią brangakmenį, jį reikia gerti kaip svaiginančio vyno taurę, jį reikia mylėti kaip išdykėlį vaiką, jį reikia liesti kaip švelniausią rožės žiedlapį, jį reikia matyti kaip horizonte šviečiančią ateities vaivorykštę.
Gyvenimas Vilijai buvo dosnus ir negailestingas. Protu, elegancija, švelnumu, visokiais talentais apdovanota moteris vis pakliūdavo į mistiškas likimo pinkles. Patyrusi begalinį laimę, išgyvenusi brangių, mylimų žmonių netektį, didvyriškai pakėlė gyvenimo smūgius ir nedvejodama žengė Dievo duotu keliu. Autorė jautriai ir įtaigiai pasakoja apie slapčiausią ir švenčiausią jausmą - meilę ir žmonių išgyvenimus ilgame kelyje į laimę.