Beveik prieš keturis dešimtmečius dienos šviesą išvydusi knyga „Rožės vardas“ buvo pirmasis rašytojo, semiotiko, viduramžių istorijos žinovo ir literatūros kritiko Umberto Eco romanas. Modernios literatūros šedevru vadinamas kūrinys susižėrė daugybę prestižinių literatūros apdovanojimų, o geriausiu jo įvertinimu tapo daugiau nei 50 milijonų knygų, pasklidusių po visą pasaulį.
1327 m. Šiaurės Italijos kalnuose esančio Benediktinų ordino vienuolyno ramybę sudrumstė mįslingos jo gyventojų mirtys. Sunerimęs vienuolyno vadovas kreipėsi pagalbos į buvusį inkvizitorių, pagarsėjusį savo įžvalgumu ir erudicija, – į vienuolį Viljamą iš Baskervilio. Po savaitės vienuolyne turi susitikti Pranciškonų ordino ir popiežiaus Jono XXII atstovai, tad brolis Viljamas nedelsdamas imasi narplioti nusikaltimų tinklą. Turtingiausioje viduramžių pasaulio bibliotekoje saugomi rečiausi rankraščiai ir juose užkoduoti slapti simboliai tampa kovos su negailestingu žudiku arena. Netrukus vienuolyne įsiplieskia ir inkvizicijos laužų liepsnos, o nusikaltimų mąstas įgauna katastrofišką pobūdį.
„Rožės vardas“ nėra vien tik pasakojimas apie tai, kaip narpliojami nusikaltimai, detektyvinis knygos siužetas gaubia sudėtingo viduramžių gyvenimo, sutelkto erdvėje ir laike, atvaizdą. Umberto Eco subtiliai įtraukia skaitytoją į debatus apie to meto religiją ir moralę, mokslą ir filosofiją, politiką ir istoriją, mistiką ir tikrovę. Jis verčia skaitytoją kentėti ir mėgautis, atitrūkti nuo kasdienio gyvenimo skubos ir pasinerti į sodrios išminties gelmes, kuriose žaižaruoja nuostabūs šio pasaulinio lygio intelektualo humoro perlai.