Virtuvė be pelių

Saira Shah (Saira Šach, g. Londone 1964 m.) – afganų kilmės rašytoja, žurnalistė ir dokumentinių filmų kūrėja. Autorė užaugo intelektualų, pasakotojų ir rašytojų šeimoje: Sairos Shah tėvas – rašytojas Idries Shah, brolis – keliautojas ir rašytojas Tahir Shah, kurio knygos „Kalifo rūmai”, „1000 ir vienos nakties šalyje” ir „Timbuktu” išleistos lietuviškai). „Virtuvė be pelių” – antroji Sairos Shah knyga.

Tai – pusiau autobiografinis pasakojimas apie tobulo gyvenimo planus kūrusią moterį, kurios svajas likimas sugriovė vienu smūgiu. O paskui privertė išmokti gyventi iš naujo… visai kitaip.
Anos laukė nuostabūs pokyčiai: tuoj gims judviejų su Tobiju kūdikis. Jie paliks niūrų Londoną ir persikraustys į Provansą, kur ji atidarys savo restoraną, Tobijas kurs muziką, o apsupta malonių žmonių dukrytė kalbės dviem kalbom ir bėgios basomis levandų laukuose. Tačiau Anos dukra Frėja gimsta… visiškai neįgali.

Nuo šoko ir prasideda ilga Anos ir Tobijo kelionė: ne į saulėtą Provanso idilę, o į netikėtai rūsčią gyvenimo tikrovę. Išsvajotas Provansas realybėje virsta apleista ferma Langedoko apylinkėse, pro kurio stogą varva, o po kambarius šmižinėja pelės. Vasarą čia viešpatauja alinanti kaitra, žiemą – čaižo vėjas. Apie nuosavą restoraną nebegali būti nė kalbos, ir niekas negali atsverti alinančių naktų su traukulių kamuojama dukra, krizę išgyvenančiu vyru, ginčų su mama ir nepakeliamo dvasinio ir fizinio nuovargio. Kad išsaugotų sveiką protą ir savo šeimą, kad įstengtų mylėti nekalbančią ir nejudančią Frėją, Ana privalo rasti savyje jėgų, kurių net neįtarė turinti. Ir išmokti pamokas, kurias jai netikėčiausiose vietose pateikia gyvenimas.

„Virtuvė be pelių” – jaudinančiai šiltas, išmintingas ir kartais juokingas pasakojimas apie meilę, ištvermę ir apie tai, kad patys sunkiausi dalykai gyvenime būna ir patys geriausi.