Laisvai interpretuodamas įvairių amžių siužetus (mitologines sakmes, Bibliją, lietuvių folklorą, dabarties istorijas), rašytojas gilinasi į žmogaus prigimties slėpinius, Dievo ir Gamtos sampratą, ironizuoja iki šiol gajas žmonijos ydas: godumą, pavydą, smurtą, pasileidimą. Čia pinasi realybė ir fantazija, sacrum ir profanum, būties apmąstymų viražai ir sodria leksika porinami nuotykiai.