Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai

„Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ – nemari literatūros klasika, kūrinys, išgarsinęs čekų rašytoją Jaroslavą Hašeką, ir vis dar daugelio su pasimėgavimu cituojamas įvairiose gyvenimo situacijose.

Kai tik prasideda Pirmasis pasaulinis karas geros prigimties ir garbingas Šveikas pašaukiamas tarnauti ir tampa ištikimiausiu Austrijos-Vengrijos kariuomenės kariu. Jo nevykę bandymai patekti į frontą kuo puikiausiai jį nuo to apsaugo.
Žaidimas kortomis, girtuokliavimas ir sugebėjimas tapti kliuviniu padeda išradingajam Šveikui pasinaudoti savo neįtikėtinai genialiu gudrumu ir susitarti su visais – gydytojais, policininkais, dvasininkais, kariais. Tai mažo žmogaus, patekusio į didžiulę biurokratinę sistemą, istorija. „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ sujungia žaismingą tekstą ir aštrią satyrą ir atskleidžia niūrų karo beviltiškumą.

Šveikas – pasaulinio garso genialus kvailys, charakteris, kuriame dera lietuviškas „trečiasis brolis“ ir kiekviename bare prie alaus bokalo sutinkamas filosofas. Iš visų bėdų jis išlipa sausas, nepaisant to ar apskritai supranta, kad papuolė į bėdą. Šveiko filosofija padarė įtaką ir tikrajai filosofijai. Jo požiūris į gyvenimą, pagrįstas tuo, jog vienintelė gyvenimo prasmė yra gyventi, tapo daugelio kartų moto. Garsiausias citatas iš „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ gali pakartoti bet kuris skaitęs knygą, o tikri Šveiko gerbėjai galėtų kautis citavimo mūšiuose.

Vis tiek bus kažkaip – dar niekad taip nebuvo, kad niekaip nebūtų, sako Šveikas, o kol paaiškėja, kaip bus, siūlo išgerti alaus.