„Sąžinė" - autoriaus E. Seleliono poema iš gydytojų gyvenimo. Tik baigęs institutą, gydytojas Žadeikis atvyksta į rajoną. Autorius lengvais štrichais piešia miestelio aplinką. Poemos herojus, sąžiningas ir doras jaunuolis, kupinas jėgų ir noro dirbti, susiduria su ligoninės vyr. gydytoju Roku, gobšiu ir savanaudžiu, senos išnaudotojiškos moralės žmogum. Į pagrindinį konfliktą įsipina meilės linija: Žadeikis pamilsta savo draugo žmoną - mokytoją Meilienę. Autorius poemoje atskleidžia herojaus klaidas, sąžinės kolizijas, stiprėjantį pasiryžimą kovoti su seno liekanomis.
Bičiuliškas tonas, nuoširdus ir paprastas poeto pasakojimas, išreikštas lengvu ir sklandžiu eiliavimu, teikia poemai patrauklumo.