Apysakoje „Sename dvare“ vaizdžiai veriasi archetipinio, senojo dvaro peizažai, iškyla gilūs psichologiniai ryšiai tarp jautriosios mamatės ir jos dukters Irusios. Kūrinys kupinas gyvenimo filosofijos, buities ir būties klausimų, pareigos ir laisvės, ribos tarp trapių svajonių ir proziškos gyvenimo realybės apmąstymų.
Apsakyme „Irkos tragedija“ septynerių metų mergaitė pasakoja prarastosios šeimos tragediją, juntamas begalinis noras susigrąžinti sueižėjusią vaikystės mikrokosmo harmoniją.