Kultūrologinės eseistikos knyga apie partinį vadovavimą kultūrai ir kūrybos laisvę. Autorius remiasi socialinio ir ekonominio gyvenimo duomenimis, nagrinėja kultūros vaidmenį visuomenės formavimuisi, pabrėžia praeities kultūros išsaugojimo būtinumą. Apžvelgdamas lietuvių tarybinės kultūros horizontus, jis kuria plačią to meto literatūros, teatro, kino ir dailės panoramą, iškelia estetinės aplinkos, naujų tradicijų poveikį žmogaus darbui, meno svarbą gyvenimo humanizacijos procese.