Skiedra

Apysaka „Skiedra“ Vladimiro Zazubrino (tikr. pavardė Zubcov, g. 1895 VI 6) parašyta 1922-23 metais Sibire, Kansko mieste, tuoj po kruvinų bolševikų revoliucijos įvykių Rusijoje.

Karininkas, bolševikas, aktyvus „naujo gyvenimo" kūrėjas, visai jaunas rašytojas parašo dviejų tomų romaną apie Kolčiako ir Sibiro gyventojų susirėmimus (Du pasauliai, 1921), kurį perskaitęs pagyrė pats Leninas. Nuo tada revoliucionieriaus politinė karjera išbandoma literatūros gundymais: literatūrinio žurnalo Sibirskije ogni steigėjas ir pirmasis redaktorius, Sibiro rašytojų organizacijos pirmasis vadovas...

Skiedra parašyta tuoj po romano Du pasauliai. Tačiau jos likimas kitoks. Nors ją irgi skaitė, spėjama, čekistų vadas Feliksas Dzeržinskis ir kiti bolševikų revoliucijos šulai, nuomonių ištarta veikiausiai piktų, nes apysaka, atmesta kelių redakcijų, pirmąsyk paskelbta tik 1989 metais, po autoriaus mirties prabėgus pusei amžiaus. Kartu su savo žmona 1937 m. vasarą V. Zazubrinas buvo suimtas „kaip šnipas" ir SSSR Aukščiausiojo Teismo Karinės Kolegijos rugsėjo 27 d. nutarimu už „dalyvavimą antitarybinėje teroristinėje organizacijoje" nuteistas aukščiausiąja bausme. Tą pačią dieną ir sušaudytas.

Knygos vertėjas iš rusų kalbos Vytautas Martinkus sako: „Jau visas šimtmetis, kai ši apysaka parašyta ir beveik stebuklu išliko iki mūsų dienų (dėl redaktorių uolumo ir KGB valia galėjo dingti be pėdsako). Perskaityta ir šiandien nedaugelio. Lietuvoje, deja, taip pat...
Kai skaičiau ją, vėrėsi vartai į KGB archyvus. Lietuvoje buvo laukiama Michailo Gorbačiovo.
Ėjo 1990-ųjų sausis. Atsiverčiau tada žurnalą Sibirskije ogni (1989, Nr. 11) su apysaka ir prarijau per naktį, užmiršęs, kad turiu pasirengti kalbą – susitikimui su SSSR Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi Spaudos rūmuose. Gal pirmąsyk literatūros kūrinyje taip siaubingai ryškiai išvydau – ne,
giliai suvokiau bolševikinį terorą. Jo tikslus, prasmę, būdą ir mastą. Kraujo, per kurį siekiama socialinės
pažangos, lašo vertę.