Laiškai iš Tamsuolių kaimo

Juhanas Smuulas gimė 1922 metais žvejo šeimoje mažoje Muhu saloje. Turėdamas keturiolika metų, jis baigė mokyklą ir iškart ėmėsi sunkaus ir pavojingo žvejo amato. Mirus tėvui, Juhanas lieka vienintelis šeimos maitintojas. Toji našta būtų palaužusi jaunuolį, jei ne 1940 m. įvykiai, atnešusieji Estijos darbo žmonėms laisvę.
Prasidėjus Didžiajam Tėvynės karui, J.Smuulas buvo pašauktas į Tarybinės Armijos eiles. Pirmieji jo eilėraščiai pasirodė 1943 metais. Dėl ligos 1944 metais J.Smuulas buvo demobilizuotas ir pradėjo dirbti laikraščio "Rahva Hiajai" redakcijoje. Grįžęs į Estiją, redakcijoje dirbo ligi 1947 metų.
1946 metais pasirodė J.Smuulo karo metų eilėraščių knyga "Rūsti jaunystė". Stambioje poemoje "Audros sūnus" (1947) jis atvaizuoja jauno jūrininko likimą buržuazinės santvarkos sąlygomis.
1948 metais išėjo eilėraščių ir poemų rinkinys "Vaikinų brigada iš Jarvesuu", 1949 metais J.Smuulas paskelbia "Estiškąją poemą". Po poros metų pasirodė naujas eilėraščių rinkinys "Kad obelys žydėtų".
Maskvoje 1951 metais išėjo J.Smuulo "Eilėraščiai. Poemos", už kuriuos jam 1952 metais buvo suteikta Stalininė premija. Nuo 1951 metų J.Smuulas eina Estijos Tarybinių Rašytojų Sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo, o nuo 1953 metų - pirmininko pareigas. Jis taip pat yra respublikinio taikos gynimo komiteto narys.
1953 metais išspausdinta nauja stambi J.Smuulo poema "Aš - komjaunuolis". "Laiškuose iš Tamsuolių kaimo" J.Smuulas proza ir eilėmis vaizduoja kolūkinio kaimo gyvenimą, pasakoja apie paprastų Estijos žvejų heroizmą.