"Sodas už horizonto" - antrasis Aloyzo Barono romanas, išleistas Lietuviškos Knygos Klubo Čikagoje 1955 metais. Jame vaizduojamas neturtingo provincijos jaunuolio veržimasis į šviesesnį gyvenimą tarpukario Lietuvoje. Čia daug autobiografinių bruožų - romano herojus, kaip ir autorius, iš mažo provincijos miestelio vyksta į Kauną, siekia mokslo dirbdamas ginklų gamykloje, skaudžiai išgyvena luomų skirtumo sąlygojamas skriaudas. Ano laikotarpio išeivijos literatūropje šis romanas buvo neįprastas tuo, kad jo herojai - miesto darbininkai, o ne valdininkai, inteligentai bei pasiturintys ar romantizuoti žemdirbiai. Nenukrypdamas į socialinių problemų sprendimus, autorius visą dėmesį sutelkė į individą, siekiantį suvokti savo vertę.