Arto Spiegelmano grafinis romanas „Maus“, 1992 m. apdovanotas Pulitzerio premija, laikomas labiausiai jaudinančia ir geriausiai atpasakota istorija apie holokaustą. Žymus dailininkas ir komiksų žanro populiarintojas A. Spiegelmanas pritaikė grafinio romano formą norėdamas perteikti savo tėvo išgyvenimus karo metu, tačiau romane keliami klausimai neapsiriboja Antruoju pasauliniu karu. Autorius apmąsto daugeliui jo amžininkų rūpimas mišrių santuokų, kartų konflikto bei požiūrio į praeitų problemas.Aštuntajame XX a. dešimtmetyje JAV literatūroje tapo pastebimi „antrosios pokario kartos“ bandymai suvokti Holokausto patirtį. Lagerius išgyvenusių žmonių vaikai ėmė rašyti apie Europos žydus ištikusią katastrofą, apie kurią tuo metu beveik visiškai tylėta. Po dešimtmečių tylos nelengva buvo rasti tinkamą toną kalbėti apie įvykius, kurių patys rašantieji nepatyrė. Tai atspindi ir Arto Spiegelmano knyga „Maus“, liudijanti, kad karo baisumus išgyvenęs žmogus patiria negrįžtamą metamorfozę, perduodamą itoms kartoms. Dvasinė trauma nulemia tam tikrą socialinį luošumą, kuris perduodamas vaikams bei artimiesiems...